Udaipuras (Udaipur)
Udaipuras – miestas vakarų Indijoje, Radžasthane, 250 km į šiaurės vakarus nuo Alahabado, Aravalės kalnų, skiriančių nuo Taro dykumos, pietinėse pašlaitėse. Udaipuras dar vadinamas „ežerų miestu“, nes jį supa 5 ežerai – Fateh Sagara, Pičhola, Svarūp Sagara, Dūdh Talajus ir Rangsagara. Yra oro uostas, geležinkelio stotis, plentų mazgas. Žemės ūkio žaliavų perdirbimas, audinių, žiestuvų gamyba. Vystomas turizmas.
Udaipuras garsėja savo paveldu ir vaizdingais kraštovaizdžiais. Yra XVI a. vid. Pičholos ežero pakrantėje pastatyti karališkieji rūmai, XVIII a. vidury Pičholos pastatyti Ežero rūmai, XIX a. ant uolos pastatyti Musonų rūmai, XVI–XVII a. Džago (karaliaus Džagatsingho I) šventykla, IX a. džainų šventykla (skirta tirthankarai Rišabhadevui), XVII a. Džagadišo (Džaganathos) šventykla, karaliaus Pratapo centras, keletas fontanų, kitų šventyklų, zoologijos sodas.
Religinė gyventojų sudėtis: hinduistai – 72,9 %, musulmonai – 15,67 %, džainai – 9,86 %, sikhai – 0,8 %. Plačiausiai vartojamos kalbos – hindi ir mevarų kalba.
Udaipurą 1559 m. įkūrė karalius (maharana) Udaisinghas II. Miestas tapo Mevaro karalystės sostine, svarbiu kultūriniu ir prekybiniu centru. Sostinė įkurta strategiškai svarbioje vietoje, kalnų ir ežerų apsuptyje, o 1567 m. apjuosta gynybine siena. XIX a. Udaipuras buvo britams pavaldžios kunigaikštystės sostine.
Udaipuras garsėja savo paveldu ir vaizdingais kraštovaizdžiais. Yra XVI a. vid. Pičholos ežero pakrantėje pastatyti karališkieji rūmai, XVIII a. vidury Pičholos pastatyti Ežero rūmai, XIX a. ant uolos pastatyti Musonų rūmai, XVI–XVII a. Džago (karaliaus Džagatsingho I) šventykla, IX a. džainų šventykla (skirta tirthankarai Rišabhadevui), XVII a. Džagadišo (Džaganathos) šventykla, karaliaus Pratapo centras, keletas fontanų, kitų šventyklų, zoologijos sodas.
Religinė gyventojų sudėtis: hinduistai – 72,9 %, musulmonai – 15,67 %, džainai – 9,86 %, sikhai – 0,8 %. Plačiausiai vartojamos kalbos – hindi ir mevarų kalba.
Udaipurą 1559 m. įkūrė karalius (maharana) Udaisinghas II. Miestas tapo Mevaro karalystės sostine, svarbiu kultūriniu ir prekybiniu centru. Sostinė įkurta strategiškai svarbioje vietoje, kalnų ir ežerų apsuptyje, o 1567 m. apjuosta gynybine siena. XIX a. Udaipuras buvo britams pavaldžios kunigaikštystės sostine.
Žemėlapis - Udaipuras (Udaipur)
Žemėlapis
Šalis - Indija
 |
 |
| Indijos vėliava | |
Indijos subkontinente dar III a. pr. m. e. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi hinduizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| INR | Indijos rupija (Indian rupee) | ₹ | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| EN | Anglų kalba (English language) |
| AS | Asamų kalba (Assamese language) |
| BN | Bengalų kalba (Bengali language) |
| BH | Biharų kalbos (Bihari languages) |
| GU | Gudžaratų kalba (Gujarati language) |
| HI | Hindi (Hindi) |
| KN | Kanadų kalba (Kannada language) |
| ML | Malajalių kalba (Malayalam language) |
| MR | Marathų kalba (Marathi language) |
| OR | Orijų kalba (Oriya language) |
| PA | Pandžabų kalba (Panjabi language) |
| TA | Tamilų kalba (Tamil language) |
| TE | Telugų kalba (Telugu language) |
| UR | Urdu (Urdu) |